puikalas

puĩkalas sm. (3^b) 1. papuošalas, puika: Neleisk piningų į puĩkalus Dr. Visokių puikalų̃ lentynos buvo prikrautos Ggr. 2. papuošimas, gražumas: Erbetos žolę deda dėl puĩkalo, ne dėl skanumo Šts.